BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Laiko nebeskaičiuoju…

Kažkaip pasidarė sunku prisiversti rašyti. Pastebėjau, kad praleidžiu daugiau laiko tvarkydama namus, svajodama ir brandindama super projektą. Bet visgi kartas nuo karto sugebu atrasti laiko prisėdimams prie kompiuterio ir neeiliniams smegenų sukiojimams. Atėjo laikas, kai nebeskaičiuoju miego valandų,  pietūs tampa vakariene, o vakarienė nugrimzta sapnuose. Bet skųstis negaliu!

Nieko per daug nenutiko snobų žemėje. Kunigaikštienė pagaliau pagimdė ir visų nustebimui tą pačią dieną pasirodė viešumoje su mažąja ant rankų. Nesuprantu, ko žmonės taip vertina jos poelgį, stebėdamiesi, kaip ji gali taip  nuostabiai atrodyti po gimdymo. Stilistų ranka nepamaišė kunigaikštienės pogimdyviniam įvaizdžiui. Tikriausiai aš pati po gimdymo taip būčiau atrodžiusi. Anglijoje nėra būtina bent tris dienas tupėti ligoninėje su išperėtu žirniuku ir kukuoti gailiai žvelgiant pro langą. Pagal jų protokolą, greičiausiai galima išeiti iš ligoninės po šešių valandų po gimdymo.

Aš pati išėjau po apie dvidešimt keturių valandų po gimdymo. Būčiau ir po aštuonių išėjusi, jei ne vėl jų protokolas mane laikyti visą parą dėl tam tikrų atsargumų. Kadangi nesu labai gera draugė su ligonine, tai tiesiog pražydau, kai mane paleido namo. Ir tikrai neatrodžiau labai blogai, nors ir plaukus pati šukavausi ir nebuvau pasidažiusi. Ir tai buvo mano pirmas gimdymas.

Catherine gimdė savo antrąjį vaiką, ir tikrai jos sąrėmiai netruko daugiau nei dvylika valandų. Tad natūralu, kad ji kaip motina ir, aišku, valstybės reprezentuojantis atvaizdas, greičiau nei po 10 valandų išėjo iš ligoninės su naujagime ir išdidžiai mojavo susirinkusiai miniai. Namai yra pats natūraliausias vaistas.

Dabar ne tik karališkoji šeima žiniasklaidos akiratyje, bet ir parlamentas. Tie balsavimai… Ir kasgi laimės teisę aiškinti, jog imigrantai yra nuodas Britiškai ekonomikai? Galėtų tie patys anglai, kurie gyvena iš pašalpų, eiti dirbti į fabrikus ar daržus, užuot skundęsi imigrantais.

Aišku, yra du tipai imigrantų: fabrikiniai, kurie net kalbos moka, ir išsilavinę, kurie adaptuojasi su sistema ir sugeba gyventi šalyje taip, kaip jie gyventų gimtojoje. Aš pati negaliu skųstis savo gyvenimu. Nei man ten fabrike reikia dirbti, nei gyventi iš pašalpų. Vienintelis dalykas, ko man trūksta, yra namai. Gaila, kad vis nepavyksta dažniau ten grįžti…

Nepatogiai nemalonus dalykas dabar sukasi visuomenėje — imigrantų aktualija. Nelabai jie nori mus priimti, nors esame kur kas labiau tinkami darbui ir tikriausiai esame viena iš pagrindinių ekonomikos kilimo priežasčių.

Tad labai įdomu, ką Britai išrinks į parlamentą. Ar tikrai jie nuspręs, jog gana ryšių su Europos Sąjunga, ir laikas pradėti naują puslapį Britanijos istorijoje?. Ar jų konservatyvumas užkonservuos angliškąsias tradicijas nuo Europinio viruso, ar jie prisimins kitokį istorijos periodą — Imperializmą, kai jie patys veržėsi į kitas valsybes, gabendami užsieniečius į savo salas? Juk tradicinis Karis  tikrai neužgimė Jūsų Britiškose galvose… Ir ko čia kreipiuosi dabar į anglus lietuviškai. Retas Britas kalba bent viena užsienietiška kalba. O gi kvaili mes, imigrantai…

Nieko daugiau lyg ir nevyksta mano akiratyje. Svarsčiau, kada geriau man būtų grįžti namo. Dar niekada nekeliavau su dideliu bagažu, bet, ei, visada yra pirmas kartas. Ir tas bagažas nėra jau toks sunkus — dėl Tavęs ir prieš upę plaukčiau, nors nesu gera plaukikė…

Ieva, įsisukusi į angliškąsias aktualijas.

Patiko (4)

Rodyk draugams

1 komentaras to “Laiko nebeskaičiuoju…”

  1.   kasana
    Gegužė 11th, 2015 | 00:43

    Nu nu… Kažkaip taip…

Rašyk komentarą