BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

NEkalėdinis gruodis, arba think twice before you buy

Negaliu patikėti, kad Lietuva, būdama tokia maža šalis sugeba priteršti tiek daug. Žmonės kaip išprotėja perka. Visur parduotuvėse eilės (o tų parduotuvių pristatyta kas šimtą metrų), o jau apie prekybos centrus — milžinus nėra nei ką kalbėti. Toks jausmas, kad dieną naktį prie jų pristatyta mašinų, o kai kartais užklystu atlikdama vartotojo pareigą, atrandu minias žmonių, lakstančių po kiekvieną parduotuvę ir perkančių kažką naujo. Šeima turi po du automobilius, kaimynai keikia vienas kitą, nes gi nėra vietos kur pasistatyti mašiną. Dūstame transporto kamščiuose, turime kaip laukiniai visur lėkti, eilėse lipti ant galvų ir alkūnėmis skintis kelią. Nemokame rūšiuoti šiukšlių, o ir tas pačias nerūšiuotas sugebame įmesti į tą pati artimiausią perkrautą konteinerį, nes gi jo dangtis pakeltas. Paskui galvojame, kas išdraskė mūsų higieninius paketus ar vaikų sauskelnes po lauką, ir keikiame paukščius, kurie, žinoma, naudojasi proga papuotauti.

Šeimos perka po tūkstančius kainuojančius šuniukus Gučius (kuriuos vedžioja vyrai, nes gi moterys nepasidažiusios neis į kiemą, o ką jau kalbėti apie fekalijų rinkimą…), o šunų globos namai vos išgali išlaikyti visus nebenorimus augintinius.

Namie išmetame šiek tiek pajuodusius vaisius ir daržoves, o senoliai turguje krapšto centus, kad galėtų įpirkti supuvusius obuolius.

Aišku, kaip mes galime mokytis, jei mūsų politikai yra tokie beverčiai egoistai. Kiek matau, jie tesugeba kelti mokesčius ir aiškinti žmonėms, kokių ir kur negali vartoti gėrimų, nes gi esame pokomunistinė vištidė ir neturime nieko kito veikti laisvalaikiu, kaip pilti į srėbtuvę spiritą.

O ką politikai veikia? Gauna aukštus atlyginimus, važinėja su naujausiais keturiais ratais varančiais gigantais, gauna pinigėlių visokioms išlaidoms ir pešasi kaip gaideliai tarpusavyje seime vietoj to, kad sugaištą laiką geriau investuotų į klimato kaitos ir socialinės atskirties problemas. Politikai turėtų investuoti laiką ne į draudimų kūrimą, o į švietimo kėlimą, arba užsienio investuotojų pritraukimą į Lietuvą, kurie sukurtų daugiau laisvų darbo vietų. Mūsų mylimi politikai sugeba užmauti apynasrius privatiems sektoriams, kurie spausdami diržus turi mažinti etatus. Nedarbo lygiui augant, mažėja pirkimas, įmonės surenka mažiau pelno, moka mažiau mokesčių, ir tuo atveju valstybė gauna ženkliai mažiau pajamų. Mokesčių didinimas nėra lygu pajamų didinimui, brangieji.

Žiniasklaida su savo gugavimais irgi nepadeda nieko. Patraukia vartotojo dėmesį kelioms dienoms, ir vis tiek viskas nukeliauja į dausas, vos kokia žvaigždutė pirsteli į savo Instagram’ą. O mes gi tik temokam vartoti, kol prieš akis yra pinigėlių ir mums gerai. Ir stovim eilėse, blykčiojame žaibus akimis, kad iš penkiolikos kasų tedirba tik trys. Gi mums reikia bėgti namo, spėti pamatyti naują X-faktorių ir pamiršti nūdienos problemas.

Kaip sakoma, pokyčiai pirmiausia vyksta nuo savęs… Gal pagaliau pradėkime ne tik galvoti apie savo stogą? Kartais padėkime senoliams, pamokykime vaiką namie pasakyti „ačiū“, paskaitykime jiems pasaką prieš miegą, paimkime po vieną numestą šiukšlę  lauke per dieną. Kartais tiek nedaug gali padaryti tokį ženklų skirtumą ne tik link pasaulio gerinimo , bet ir dėl pačių savijautos. Gyvename demokratinėje valstybėje, galvokime savo galva ir parodykime gerą pavyzdį mūsų seimo vištidei.

Ieva, ieškanti prasmės.

Patiko (2)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą