BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tylūs balandžių burkimai, arba kraštovaizdis kitaip

Ką daryti, kai tavo sode prikrito visi obelų ir klevų lapai, o tu neturi kaip juos sušluoti? Viskas pradeda pūti ir apmirti. Gal grybų bus kitąmat…

Kam reikalinga saulės šviesa, jei gali matyti ir prie dirbtinės stalo lempos? Kam tau reikia kvėpuoti, jei yra visokių aparatų, tiekiančių deguonį. Kam reikalinga meilė, liūdesys ir juokas, jei mes galime tai pakeisti pavydu, pagieža ir kerštu. Ir kartais tenka man pagalvoti, jog tesu tik klaida gyvenime,  išvis neturėjau gimti. Atrodo, jog  ne tik nemoku mylėti, bet kartu ir atstūmiu mylinčius mane. Ir kokia yra to priežastis?  Iš kur kyla tas nenumaldomas noras pabėgti iš realybės ir užsidaryti skrynioje su senais žaislais.

Kartais sunku būti toli nuo šeimos ir geriausių draugų. Kartais norėtųsi viską mesti tik tam, kad galėčiau praleisti ramų vakarą šalia mamos, glostančios man galvą. Atstumai. Gyvenimas yra nutiestas ilgų ir nuobodžių greitkelių. Tu leki kuo greičiau, kad pasiektum tam tikrą miestą, bet paskui suvoki, jog taip nutolai nuo namų ir savo širdies, kad niekas negali tau padėti, nes visi juda savais keliais.

Ir neramumai spaudžia mano nepailstančią sielą. Ar įmanoma užauginti naują derlių ant tos pačios žemės du kartus per metus? Vis bandau tęsti ir taisyti tai, kas jau pasėta, bet su kiekviena diena tampa vis aiškiau, jog tam nelemta subręsti. Begalinis darbas. Nesibaigianti rugiapjūtė pasiekė epogėjų gruodį.

Laikas kloti šieną po staltiese ir kviesti nutolusią šeimą prie vieno stalo. Tik kad vis nėra ryšio telefonu paskambinti, arba užimtas signalas. Ir nusijuokiu tyliai į savo beviltiškumą ir skambinu darkart. Vis prisimenu senelį, kuris kasdien skambindavo iš namų klausdamas, ką veikiam ir kaip sekasi. Atrodė, vis tą patį kalbam.

Negalima pavėlinti rudens ar paaknstinti pavasario. Visi ciklai yra išdėlioti pagal eiliškumą. Svarbus dalykas, ką mes galime padaryti, pasisemti kuo daugiau žinių iš jų ir tobulėti.

Tereikia tik vienos šypsenos kartais pasijausti matomam.

Tenorėčiau palinkėti visiems smagių ir kūrybiškų atostogų ir švenčiu. Ir tikiuosi, jog magiškosios trejybės atsiskyrėlių bus suvienitos. O dabar susikaupkime tylioms mintims ir skambiems žygiams.

Esame viena šeima, kartu ar atskirai.

Ieva, besiruošianti Kalėdoms.

Rodyk draugams