BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šiek tiek apie vienatvę

Ką reiškia būti vienam? Ar būti vienam ir vienišam yra tas pats?

Sakoma, jog reikia nors kiek laiko praleisti vienam. Sustoti, pagalvoti. Kitaip sakant — pasikalbėti su pačiu savimi. Tik kai esi vienas, tavo mintyse sukuriamas visiškai kitoks pasaulis, kuris apgaubia tave idiliška netikrove. Ir ten tu esi didysis to pasaulio Kūrėjas.

Tik būdamas vienas tu gali permąstyti praeities įvykius ir interpretuoti esamus.

Bet kada vienatvė tampa dažnas reiškinys, tu įkrenti į save. Tas pasaulis apsiraizgo minčių piktžolėmis ir tu paskęsti. Galop jų ten priauga tiek daug, jog nebesugebi pabėgti. Pradedi jaustis VIENIŠAS, nes visi draugai, kurie tavęs dar klauso esi pats tu. Ir tas margas drugelis, skraidęs Tavo pasaulyje, nejučia tampa piktu raukšlėtu monstru, nuo kurio esi priverstas slapstytis.

Bet kurgi yra ta riba tarp tobulos vienatvės ir nepakeliamos vienumos? Ir kodėl ta vienatvė sukelia priklausomybę? Tu nori ištrūkti, bet žinai, kad niekas čia, realiame pasaulyje, tavęs nelaukia. Šioje materialybėmis apkerpėjusioje visuomenėje tu esi izoliuojamas nuo bet kokio dvasinio ryšio. Viskas arba apnuoginta, arba apkarstyta prabangiais daiktais. Niekam nerūpi tavo jausmai. Tavo mintys. Visi gyvena savo gyvenimus.

Tik aš kažko paklydau nuo visuomeniško ritmo. Ir vaikštau miesto gatvėmis kartu su savimi, nuklydusi į vienumos pasaulį. Ką gi, laikytis reikia bent tokio kontakto.

Viena Ieva.

P.S. Vis iš galvos negaliu išmesti gerbiamo poeto Pauliaus Širvio vieno eilėraščio eilutės: “Aš toks vienas, velnioniškai vienas”…

Rodyk draugams