BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Antras kartas ne toks ir baisus…

Žiūriu pro langą ir laukiu apšvietos. Lyja ir lyja. Anglijoje žmonės dėl vėjo nustojo su skėčiais vaikščioti. Skęstame, vienu žodžiu.

Laukiu tylumos ir ramumo širdyje. Kai tai gaunu, maldauju triukšmo ir chaoso. Noriu būti čia ir ten. Nors ir girdžiu tylius kuždesius gretimame kambaryje trikdančius tylą, jaučiuosi tokia viena.

Esu paties savo kalinė. Išgyvenu savo pačios nykią metamorfozę. Bandau žaisti šachmatus su savimi. Kad bent žinočiau, ką reiškia strateguoti… Mano strategija — eiti tiesiai. Tik kažko vis bloškiuosi į kairę.

Nėra čia ko kaltinti. Mes kuriame savo pačių motyvaciją. Prisimenu Darvino dėsnį — tik stipriausieji vadoje išgyvena. Ir tuo pačiu metu pradedu dvejoti savo sugebėjimais. Pajaučiu nenumaldomą norą bėgti… Bėgti tolyn į neužkariautas svajones ir tylumos pilnus nusivylimus.

Paskutiniu metu kaip išprotėjusi dirbau tai tą, tai aną, ir galop suvokiau, kad nelabai ką nudirbau dėl savęs. Ir jaučiuosi lyg tos aštriauodegės bitės iščiulpė visą mano nektarą. O aš tik tyliu ir mąstau, kiek dar ilgai sugebėsiu išbūti tokioje būsenoje.

Vakar vos nenumiriau užspringusi vynuoge. Geras 3 minutes negalėjau kvėpuoti, nors ir kiek bandžiau. Galvojau, kad čia buvo paskutinioji problema mano gyvenime. Ruošiausi eiti gaudyti vėją. Gerai, kad mano draugas buvo šalia manęs ir išgelbėjo, pati nelabai ką būčiau tesugebėjusi padaryti. Ir tai jau antras kartas jis mane išgelbėjo. Kartą sugebėjau baseine skęsti. Va taip ir būna, kai nenugali baimių.

O jų tikrai yra nesuskaičiuojama galybė mano gyvenime. Bijau pasirinkti klaidingai, bijau išlįsti iš savo saugios zonos. Taip ir gyvenu.

Nieko ypatingo nevyksta, vienu žodžiu.

Ieva.

Patiko (5)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą